balamūtas

„Balamūtas“ – tai žargoninis, niekinantis žodis, reiškiantis kvailą, nekompetentingą, nerangų ar nemokantį elgtis žmogų. Kilęs iš romėnų kalbos žodžio „balla“ (kvailys) ir lietuviško „mūšti“ (mušti, daužyti), tačiau dažniau siejamas su žargoniniu rusų kalbos žodžiu „балда“ (kvailys).

Pavyzdžiai:
1. „Nesuprato paprastos užduoties – visiškai balamūtas.“
2. „Vėl į stalą atsitrenkė – kaip tikras balamūtas.“
3. „Su tokiu balamūtu negalima rimtai kalbėti.“

Pastaba:
Naudojamas neformaliuose pokalbiuose, dažnai su neigiamu atspalviu.

Pavardės: Balamutas

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'balamutas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Balamūtas“ – tai žargoninis, niekinantis žodis, reiškiantis kvailą, nekompetentingą, nerangų ar nemokantį elgtis žmogų. Kilęs iš romėnų kalbos žodžio „balla“ (kvailys) ir lietuviško „mūšti“ (mušti, daužyti), tačiau dažniau siejamas su žargoniniu rusų kalbos žodžiu „балда“ (kvailys). Pavyzdžiai: 1. „Nesuprato paprastos užduoties – visiškai balamūtas.“ 2. „Vėl į stalą atsitrenkė – kaip tikras balamūtas.“ 3. „Su tokiu balamūtu negalima rimtai kalbėti.“ Pastaba: Naudojamas neformaliuose pokalbiuose, dažnai su neigiamu atspalviu.