apskritimas

apskritim|as

1. geom. uždara kreivė, kurios visi taškai vienodai nutolę nuo centro: Apskritimas brėžiamas skriestuvu. Apskritimo spindulys.

2. apskritimas (simbolių žodynas): turbūt svarbiausias ir labiausiai paplitęs geometrinis simbolis, kurio forma analogiška dangaus kūnų Saulės ir Mėnulio formai. Platono idėjų pasekėjų ir ir filosofų neoplatonikų nuomone, apskritimas yra tobuliausia forma. Aiškindami sąvokas tobulybė ir nesuvokiamybė (begalybė, amžinybė, absoliutas) mistiniai mokymai teigia, kad Dievas turintis visur esantį ventrą apskritimą. Apskritime nėra nei pradžios, nei pabaigos, nei linkmės, nei krypties ir todėl dangaus skliautas vaizduojamas apvalaus kupolo formos, nes besisukančių apie dangaus polių žvaigždžių orbitos yra apskritimo formos. Dėl šios priežasties apskritimas simbolizuoja dangų ir visa, kas yra dvasiška. Pridėjus stipinus, apskritimas tampa rato simboliu, kuris priešingai apskritimo nekintamumui, papildomai pabrėžia dinamiką; Egiptiečių amžinybės simbolis yra apskritimo formos žiedu sumegstas raištis, o antikos laikų amžinybės simbolis, priešingai yra įsikandusi savo uodegą gyvatė (uroboras); Koncentriniai ratilai (apskritimai) atsiranda įmetus į vandenį kokį nors daiktą. Dažnai randamus ant priešistorinių antkapių raižinius taip pat galime aiškinti kaip grimzdimo į mirties vandenis simbolius ir galbūt išnirimmą iš jų. Juos simbolizuoja bangų ratilai arba panašios į ratilus bangos; Apskritimas su viduryje pažymėtu centru tradicinėje astronomijoje yra saulės ženklas, o alchemijoje – analogiškas jai metalas auksas. Maginiuose mokymuose apskritimo funkcija yra apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Per užkeikimo apeigas burtininkas apibrėžia apie save apskritimą, kurį draudžiama peržengti;
Simbolinė apskritimo priešingybė yra įkūnijantis žemiškąjį ir materialųjį pasaulį kvadratas. Apskritimas simbolizuoja Dievą ir dangų, kvadratas – Žemę ir žmogų. Posakis „apskritimo kvadratūra“ t.y įbrėžtas į apskritimą kvadratas (grynai geometrinėmis priemonėmis) simbolizuoja žmogaus pastangas savąją esmę paversti dangiškaja ir įgyti dieviškumo. Įprastomis geometrinėmis priemonėmis išreiškiamas neišsprendžiamas transformavimo uždavinys yra viena iš Renesanso laikais dažnai minimų alegorijų, reiškiančių žmogaus siekimą‚ susidievinti“, kuriam alchemijos simbolikoje taip pat skiriamas svarbus vaidmuo. Neaiškindama išsamiau plokštumo problemos, kabala taip pat aptaria apskritimo ir kvadratoi prasmę: apskritimas kvadrate suprantanas kaip dieviškosios‚ “kibirkštėlės“fiziniame apvalkale simbolis; Krikščioniškojoje ikonografijoje šventųjų atributas nimbas dažniausiai vaizduojamas skritulio formos, o koncentriniai apskritimai simbolizuoja pirmąjį Dievo kūrinį „Žemės apskritimą“; Kaip simbolis apskritimas žinomas ne tik aukštesnėse kultūrose. Įvairiose indėnų gentyse jis simbolizuoja „didžiosios dvasios“gestą žemiškojo stebėtojo požiūriu, Mėnulio ir Saulės orbitas, “žvaigždžių kelią“, taip pat augimą gamtoje ir apvalių formų atsiradimą. Dėl to stovykloms tipiams, sėdėjimo tvarkai buvo suteikiama apskritimo forma; Dzenbudizme apskritimas reiškia dvasinį nubudimą, žmogaus tobulumą vienovėje su pirmapradžiu principu. Kinų In ir Jang simbolio dualumą išreiškia apskritimas (tai či), Europoje paplitęs viena kitoje esančių kosminių sferų įvaizdis, viduramžių pasaulio samprata, kuri poetiškai vaizduojama Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ dangaus ir požemių pasaulių forma. Šių sferų darną palaiko angelų hierarchija. Trejybę dažnai simbolizuoja trys vienas kitą kertantys apskritimai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apskritimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.