„Polisindetonas“ (angl. polysyndeton) yra retorinė figūra, kai sakinyje ar teksto fragmente sąjungos (pvz., „ir“, „arba“, „bei“) vartojamos pakartotinai, dažniausiai prieš kiekvieną išvardijamą elementą. Tai priešinga asindetonui, kai sąjungos praleidžiamos.
Tikslas: pabrėžti daugybę, sukurti ritmą, paryškinti kiekvieną išvardijamą dalyką arba sukurti įtampą / emocinį akcentą.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys (iš Williamo Shakespeare'o „Karaliaus Lyro“):
„Ir vėjas, ir lietus, ir perkūna, ir audra“
Čia pakartojama sąjunga „ir“ pabrėžia gamtos stichijų galią ir nemalonumą.
2. Kasdienėje kalboje:
„Pirkau obuolių, ir kriaušių, ir slyvų, ir vyšnių“
Sąjungos „ir“ pabrėžia, kad pirktų vaisių buvo daug arba kad kiekvienas iš jų buvo svarbus.
3. Biblinis pavyzdys (Iš Ko 8,38):
„Nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis... niekas negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės“
Čia pakartojama „nei“ sukuria įspūdį, kad jokios galios negali sutrukdyti meilei.
Trumpai tariant: polisindetonas – tai sąjungų (dažniausiai „ir“ ar „nei“) dažnas vartojimas išvardijant dalykus, siekiant sustiprinti išraišką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.