Mirabilitas (lotynų k.) – stebuklingumas, nuostabumas, stebuklinga savybė.
Šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie kažką nepaprasto, stebinančio savo grožiu, sudėtingumu ar neįprastumu.
Pavyzdžiai:
1. Meniniame kontekste:
„Šioje gotikinėje katedroje slypi tam tikras mirabilitas – jos vitražai atrodo tarsi sušąlę dangaus fragmentai.“
2. Gamtos reiškiniuose:
Poliarinė pašvaistė savo mirabilitetu visada žavi stebėtojus – tarsi gamtos magija nakties danguje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.