Investitūra – tai formalus valdžios, pareigų ar teisių perdavimo aktas, dažniausiai susijęs su įšventinimu į tam tikrą statusą ar pareigas.
Trumpai: investitūra reiškia įteisinimą į pareigas ar titulą, dažnai su simboliniais ritualais (pvz., vainikavimas, priesaika).
Pavyzdžiai:
1. Feodalinė investitūra – viduramžiais vasalas gaudavo žemę (feodą) iš senioro, kartu įsipareigodamas ištikimybę.
2. Bažnytinė investitūra – vyskupo ar abato įšventinimas, kai jam perduodami simboliai (žiedas, vyskupo lazda).
3. Šiuolaikinė investitūra – naujo prezidento inauguracija, kai jis prisaikdina ir perima valdžią.
Paprastai vartojama: politikoje, religijoje, istorijos kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.