Egzaltacija (iš lot. exaltatio – „pakėlimas, išaukštinimas“) – tai:
1. Pernelyg didelis susižavėjimas, entuziazmas arba emocinis pakilimas, dažnai pasireiškiantis kaip aistringas, net perteklinis dėmesys ar garbinimas ko nors ar ko.
2. Psichologijoje – padidėjęs emocinis jaudulys, susijęs su euforija, didžiavimusi arba išpučiamu savęs vertinimu.
Pavyzdžiai:
1. Bendrinėje kalboje:
- Po pergalės turnyre komandos sirgaliai patyrė tikrą egzaltaciją, šūkavodami ir šokdami tribūnose.
- Jo kalboje apie gamtą skambėjo egzaltacija – jis apibūdino ją kaip „didžiausią stebuklą visatoje“.
2. Psichologiniame kontekste:
- Esant manijos epizodui, pacientas gali patirti egzaltaciją – jauttis nepakeliamai laimingas ir visagalis.
- Kai kurie mistikai rašė apie egzaltacijos būseną maldų metu, kai pasijuntęs artimas Dievui.
3. Literatūroje / kritikoje:
- Autorius kritikuojamas už egzaltuotą herojų vaizdavimą, be jokių trūkumų ar abejonių.
- Jo egzaltacija politine ideologija priminė fanatišką sekimą.
Trumpai: Egzaltacija – pernelyg aukštas, aistringas emocinis pakilimas ar susižavėjimas, kartais net neadekvačus realybei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.