ego
Ego – tai asmens savęs suvokimas, savimonė, „aš“. Psichologijoje tai sąvoka, apibūdinanti asmenybės dalį, atsakingą už realybės suvokimą, sprendimų priėmimą ir pusiausvyrą tarp instinktų (id) ir moralinių reikalavimų (superego).
Trumpai tariant: ego yra mūsų sąmoningas „aš“, kuris leidžia mums funkcionuoti socialiniame pasaulyje, priimti sprendimus ir išlaikyti tarpusavio pusiausvyrą.
---
Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje kalboje (dažnai su neigiama prasme):
„Jo ego labai išaugo po sėkmės – jau nebesveikina senų draugų.“
(Čia „ego“ reiškia išpūstą savivertę, pasididžiavimą.)
2. Psichologiniame kontekste:
„Streso metu ego stengiasi išlaikyti kontrolę, kad asmuo galėtų priimti racionalius sprendimus.“
(Ego kaip vidinė jėga, reguliuojanti elgesį.)
3. Filosofijoje / saviugdoje:
„Kai kurios praktikos (kaip meditacija) padeda „sumažinti ego“, t.y. atsiriboti nuo savęs kaip centro iliuzijos.“
(Ego kaip psichologinė konstrukcija, kuri gali kliudyti objektyviam pasaulio suvokimui.)
---
Svarbu: Termino reikšmė gali skirtis priklausomai nuo konteksto – nuo kasdienio („didelis ego“ = išdidumas) iki mokslinio (Freudo teorijoje ego yra viena iš trijų asmenybės struktūrų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.