agliutinacija

agliutinãcija [lot. agglutino — prilipdau, priklijuoju]:
1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas: prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz.: totorių „kul" — ranka, „kulda" — rankoje, „kulym" — mano ranka, „kulymda" — mano rankoje;
2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Gairės: Gramatikos terminai, Medicinos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	agliutinãcija [lot. agglutino — prilipdau, priklijuoju]: 1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas: prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz.: totorių „kul" — ranka, „kulda" — rankoje, „kulym" — mano ranka, „kulymda" — mano rankoje; 2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.