Pavardė „Digrys“ yra lietuviška, kilusi iš žodžio digras – tai senas vyrų vardas, reiškantis „stiprus, tvirtas, drąsus“. Pavardė galėjo atsirasti kaip pravardė arba iš asmenvardžio.
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad ši pavardė buvo paplitusi Žemaitijoje (pvz., Varnių, Raseinių apylinkėse). Žymiausias jos turėtojas – Mikalojus Digrys (apie 1772–1830), 1831 m. sukilimo dalyvis, vienas jo Žemaičių vado Adomo Pšezdeckio adjutantų. Sukilimo metu organizavo savanorių būrį, dalyvavo mūšiuose, o po sukilimo numalšinimo buvo ištremtas.
Trumpai: kilusi iš stiprumą žyminčio vardo, istoriškai žinoma Žemaitijoje, garsiausiai siejama su 1831 m. sukilėliu Mikalojumi Digriu.